- tinklaitis
- tinkláitis sm. (1) KŽ, Prk, Klp; BzF188 trijų sluoksnių tinklas, gantas: Juodkrantiškiai visi tura tų tinkláičių LKT137(Nd). Tinkláičių te negali mesti: laivai suvažinė[ja] Kin. Į Skirvyčią plaukėm su tinkláičiu Rsn. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais, tinklaičiais, venteriais T.Ivan. Juodu tinklaitį (gantinį ar gantalį) į marias įspendusiu prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.